Lauramedžio auginimo rekomendacijos

Lauro medis – prieskonis ir dekoratyvus augalas viename

Lauro medis – klasikinis Viduržemio jūros prieskonis, suteikiantis patiekalams gylio, „šilumos“ ir labai subtilų kartumą. Jo lapai virtuvėje ne dominuoja, o tarsi „suriša“ skonį troškiniuose, sriubose, marinatų bei padažų pagrinduose. Tuo pačiu tai ir gražus, lengvai formuojamas augalas vazonui ar sodo kampui.

Kaip naudoti lauro lapus virtuvėje

Naudojama dalis – standūs, odiniai lapai, švieži arba džiovinti. Švieži lapai būna šiek tiek švelnesnio skonio, džiovinti – intensyvesni.

Lauro lapas atsiskleidžia lėtai, todėl jį geriausia dėti virimo pradžioje, o ne pabaigoje. Paprastai užtenka 1–2 lapų puodui – jei padauginsite, patiekalas gali tapti nereikalingai kartus. Prieš patiekdami maistą lapus visada išimkite – jie kieti ir nemalonūs kramtyti.

Lauro lapai puikiai tinka:

• sultiniams ir sriuboms (vištienos, jautienos, daržovių, ankštinių),

• troškiniams (guliašas, mėsos ir daržovių troškiniai, lęšiai),

• marinatams ir konservavimui (mėsai, žuviai, daržovėms, raugintiems agurkams ar kopūstams),

• pomidorų padažams, Bolognese, ragu ir kitiems padažams prie mėsos ar žuvies,

• aromatizuotam aliejui, kuriuo gardinama duona, humusas ar kitos užtepėlės.

Paprastas būdas pasidaryti aromatinį aliejų – kelis lauro lapus trumpai pašildyti aliejuje ant labai mažos ugnies, atvėsinti ir perkoštą aliejų naudoti salotoms ar užtepėlėms.

Švieži ir džiovinti lapai – kuo skiriasi

Auginant lauro medį vazonėlyje, lapus galima skinti ištisus metus, po kelis, nuo subrendusių, tamsiai žalių šakelių. Švieži lapai yra kiek švelnesnio, „žalesnio“ skonio – prieš dedant į patiekalą juos galima trumpai apdžiovinti kambario temperatūroje.

Džiovintus lapus laikykite sandariame inde, tamsioje vietoje. Stipriausias aromatas išsilaiko maždaug metus, vėliau jis po truputį silpsta – verta laikas nuo laiko atsiauginti ir išsidžiovinti naują porciją.

Lauro medžio vieta ir dirva

Lauro medžiui labiausiai patinka šviesi, šilta vieta: pilna saulė arba lengvas pusšešėlis ir užuovėja nuo stipraus vėjo.

Dirva turi būti lengva ir gerai drenuojama. Tinka gėlynų žemės mišinys, pagerintas smėliu ar perlitu. Optimalus pH – maždaug 6,0–7,5. Svarbiausia, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų.

Vazonui rinkitės talpą su drenažo skylėmis ir keramzito sluoksniu dugne. Pirmam augalui pakanka 7–10 l vazono, vėliau galima persodinti į 15–20 l, jei norisi didesnio medelio. Grunte sodinkite į kilstelėtą, pralaidžią lysvę.

Laistymas ir tręšimas

Lauro medis nemėgsta nei užmirkimo, nei nuolatinės sausros. Laistykite saikingai, tik į šaknų zoną – tarp laistymų viršutinis žemės sluoksnis turėtų pradžiūti. Geriau rečiau ir gausiau, negu po truputį, bet per dažnai.

Pavasarį laurą galima pamaitinti nedidele lėto veikimo organinių granulių doze. Vasarą kas 3–4 savaites tinka lengvos skystos trąšos – saikingai, be „šoko“. Pertręšimo jam nereikia, svarbiau gera dirva ir reguliarus, bet neperkrautas maitinimas.

Genėjimas ir formavimas

Lauro medis puikiai pasiduoda formuojamajam genėjimui – iš jo galima auginti kamuolį, kūgį ar stiebelį su laja.

Pavasarį ar vasaros pradžioje ūglius patrumpinkite maždaug trečdaliu – tai skatina šakojimąsi ir tankesnę lają. Pašalinkite pažeistas, išdžiūvusias ar į vidų augančias šakeles. Po lengvo kirpimo lauras greitai atželia ir tampa tvarkingas bei dekoratyvus.

Žiemojimas mūsų klimate

Mūsų sąlygomis lauro medžiui saugiausia žiemoti vėsioje, šviesioje patalpoje – maždaug 5–10 °C temperatūroje, su labai saikingu laistymu.

Jei lauras auga grunte, prieš šalčius jį reikia apdengti agroplėvele, o aplink šaknis pasirūpinti sausu drenažu (mulčias, spygliuočių šakos ir pan.). Stipresni šalčiai jam pavojingi, todėl didesniems augalams verta numatyti apsaugą iš anksto.

Ligų ir kenkėjų stebėjimas

Lauro medis paprastai gana atsparus, bet patalpose žiemojant verta stebėti, ar neatsiranda miltuotųjų skydamarių ar voratinklinių erkučių. Padeda geras oro judėjimas, neperlaistymas ir, jei reikia, biologinės augalų apsaugos priemonės. Dažniausia bėda laurui – nuolatinis permirkimas, dėl kurio silpsta šaknys.

Trumpai

Lauro medis mėgsta saulę, pralaidų substratą, saikingą laistymą ir lengvą formuojamąjį genėjimą. Tinkamai prižiūrimas jis daugelį metų tarnaus ir kaip gražus, tvarkingas augalas, ir kaip patikimas kvapnių lauro lapų šaltinis virtuvei.

Komentarų nėra

Atsakykite