Valgomosios viksvuolės auginimo rekomendacijos
Mėgsti naujoves darže? Štai trumpas, praktiškas gidas apie valgomąją viksvuolę (Cyperus esculentus, dar vadinama tigro riešutais, chufa). Tai šviesamėgė švendrių giminaitė, auginanti valgomus smulkius gumbus – saldokus, riešutų skonio. Puikiai tinka lysvei ar didesniam vazonui ant saulėtos terasos.
Kas tai ir kuo įdomi
Ne riešutas, o gumbas. Sudėtyje daug skaidulų ir „gerųjų“ riebalų; gumbai valgomi žali, džiovinti, skrudinti, mirkyti, iš jų gaminama „horchata de chufa“.
Šilumamėgė vienmetė (pas mus). Dygsta lėtai, bet sezono pabaigoje subrandina dešimtis gumbų nuo kiekvieno kerelio.
Auginimo rekomendacijos:
Vieta
Saulėta, šilta ir užuovėjinė.
Dirva
Lengva, puri, gerai drenuojama (smėlingas priesmėlis); pH ~6,0–7,5.
Sodinimas (daigais)
Sodinkite, kai nebėra šalnų, į įšilusią žemę. Tarp augalų palikite 20–30 cm, tarp eilių 40–60 cm; daigus statykite tiek pat giliai, kiek augo vazonėlyje, žemę aplink gerai prispauskite.
Laistymas
Tolygus į šaknų zoną – pradžioje reguliarus, vėliau saikingas; užmirkimo venkite.
Mulčiavimas
Plonas mulčios sluoksnis padeda sulaikyti drėgmę ir šilumą dirvoje.
Tręšimas
Sodinant įterpkite vištų mėšlo granulių ir šiek tiek žuvių kaulų miltų; sezono viduryje – lengvos, subalansuotos daržovių trąšos (saikingai).
Derlius ir laikymas
Kaskite rudenį, kai lapija pagelsta/sudžiūsta (dažnai po pirmųjų šalnų). Gumbelius nuplaukite, išdžiovinkite šiltai ir gerai vėdinant 1–2 savaites, kol taps kieti. Laikykite sausoje, vėsioje vietoje. Prieš vartojimą pamirkykite 12–24 val., kad suminkštėtų.
Priežiūra
Ligos ir kenkėjai reti; svarbiausia – geras drenažas ir tvarkingas laistymas.
Trumpai: saulė, pralaidi žemė ir tolygi drėgmė – ir rudenį turėsite kvapnių, saldžiariešutiškų „tigro riešutų“ derlių.